SVEIKI, SVEIKI, SVEIKI              

Pasidalinsiu su Jumis nesenai perskaitytomis eilėmis:

Kokie gražūs ir teisingi žodžiai. Perskaitau juos dar ir dar kartą, „pagaunu“ įkvėpimą ir suprantu, kad dar tiek daug ko nepadariau, tiek daug savęs neatidaviau, tiek daug dar visko neišmokinau. Pabučiuoju vakare savo du mažiukus, užsimerkiu ir pasižadu rytoj būti šimtą kartų geresne mama, o darbe – geriausia logopede. Tikiuosi pavyks    
   Laikotarpis po naujųjų metų sutikimo mūsų darželyje buvo toks dinamiškas ir linksmas, kad, nejučia, net ir mūsų logopedinės pratybos pavirto į kažką tokio kūrybingo bei įprastus standartus nebeatitinkančio 🙂 . Sausio ir vasario mėnesį daug dėmesio skyrėme kalbos gramatinio taisyklingumo formavimui, rišliosios kalbos ugdymui, todėl ir dauguma mano paruoštų užduočių (jūsų vaikučių sąsiuviniuose) buvo skirti šiems uždaviniams siekti. Kartu toliau mokėmės taisyklingo garsų tarimo.

                            Ką veiksime toliau?  

Kovo mėnesį su „priešmokyklinukais“ imsimės naujo darbo – mokysimės diferencijuoti porinius skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius (t-d, k-g, p-b, s-z, š-ž, c-č). Taip pat apibūdinsime ankstyvojo pavasario požymius, sudarinėsime neveikiamosios rūšies dalyvius bei teisingus sakinius su jais.
   „Liūtukai“ ir „drugeliai“ toliau mokysis taisyklingo garsų tarimo, daug dirsime su garsiuku „r“; sudarinėsime įvairių laipsnių būdvardžius; kartosime foneminės klausos lavinimo užduotis.
   Patys mažiausieji įtvirtins taisyklingo garsų „s“ ir „š“ tarimą; mokysis skirti ir įvardinti įvairių daiktų (žaislų) spalvas, formas, dydį; skirsime dešinę ir kairę ranką; klausys pasakų bei mokysis jas atpasakoti pagal pateiktus klausimus.

   Kovo mėnesį visų mūsų laukia ir vienas bendras renginys – organizuosime visuotinė atikuliacinių aparatų mankštelė „Pasaka apie Linksmąjį Liežuvį“.

   Vaiko artikuliacinio aparato mankšta – viena iš svarbiausių logopedinių pratybų sudedamoji dalis. Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka savo artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai.
   Pagrindinius artikuliacinio aparato judesius lavinti padeda artikuliacinė mankšta. Jos tikslas – išmokti tam tikrus artikuliacinio aparato organų judesius, reikalingus taisyklingam garsų ištarimui. Viena-du kartus į savaitę Jūsų vaikučių kalbos aparatus mankštinu aš, tačiau tikrai patarčiau mano parašytiems pratimams skirti ir namuose kelias minutes laisvo laiko. Viskas turėtų vykti nuotaikinga žaidimo forma!

Rekomendacijos kalbos aparato lavinimui:                              
• Atlikti artikuliacinę mankštą reikėtų kasdien, kad įgyti įgūdžiai įsitvirtintų. Geriausia ją daryti 3-4 kartus per dieną po 3-5 minutes. Nereikėtų vaikams pateikti daugiau  2-3 pratimų iš karto. Atliekant pratimus reikia laikytis nuoseklumo, eiti nuo paprasto prie sudėtingesnio. Mankštą pravesti  emocingai, žaidimo forma.
• Iš atliekamų dviejų- trijų pratimų naujas turėtų būti tik vienas. Kiti du pateikiami įtvirtinimui. Jei vaikas kokį nors pratimą atlieka nepakankamai gerai, verčiau tobulinti seną pratimą, nei mokytis naują. Įtvirtinimui galima sugalvoti naujų žaidybinių formų.
• Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia nugara, neįsitempus, rankos ir kojos ramios, be pašalinių judesių.
• Vaikas turi gerai matyti ir suaugusiojo, ir savo veidą, kad galėtų savarankiškai kontroliuoti atliekamų judesių taisyklingumą. Todėl vaikas ir suaugusysis turi sėdėti prieš sieninį veidrodį. Arba vaikas gali naudotis mažu rankiniu veidrodėliu (9x12cm), tačiau tada suaugusysis turi sėdėti veidu į vaiką.
• Darbas vyksta tokia seka:
-suaugusysis žaidimo forma papasakoja apie būsimą pratimą;
-pademonstruoja jo atlikimą;
-pratimą atlieka vaikas, kontroliuojamas suaugusiojo.
• Suaugusysis, vedantis artikuliacinę mankštą, turi stebėti vaiko atliekamų judesių kokybę: tikslumą, tempą, sklandumą, ištvermę, perėjimą nuo vieno pratimo prie kito. Taip pat svarbu stebėti, kad judesiai būtų atliekami simetriškai tiek į vieną, tiek į kitą veido pusę. Priešingu atveju artikuliacinė mankšta nepasieks savo tikslo.
• Pradžioje, atliekant judesius, galime pastebėti vaiko artikuliacinių organų įtampą. Pamažu įtampa turėtų praeiti, judesiai tapti laisvesni ir labiau koordinuoti.
• Artikuliacinės mankštos atlikimo metu nepamirškime apie gerą vaiko emocinę savijautą. Negalima sakyti vaikui, kad jis neteisingai atlieka pratimą – kitą kartą jis gali iš viso atsisakyti daryti. Geriau pagirti vaiko pasiekimus (“Matai, tu jau gali padaryti platų liežuvį”), jį paskatinti (“Nieko tokio, tavo liežuviukas būtinai išmoks pažiūrėti aukštyn”).

   Kai kada šveplavimo priežastimi gali tapti netaisyklingos aplinkinių kalbos pamėgdžiojimas – ne tik suaugusių, bet ir vaikų, bendraamžių. Todėl pasistenkite, kad Jūsų vaikas kuo dažniau girdėtų taisyklingą, gražią kalbą: skaitykite jam garsiai vaikiškas knygeles, duokite klausyti vaikiškų pasakų, kurias seka profesionalūs aktoriai, įrašų. Bendraudami su vaiku jokiu būdu nenaudokite “vaikiško šveplavimo”, nepataikaukite jo kalbai. Dažnai šito užtenka, kad išvengtume ar įveiktume  kalbėjimo klaidas, be to ir vaikui maloniau kai su juo kalbama kaip su suaugusiu.

  Kovo mėnesį visi kartu organizuosime bendrą kalbos apartų mankštelę, siūlau ir Jums susipažinti su ja, o gal kartais kartu su savo mažyliais ir atliksite namuose        

 “Pasaką apie Linksmąjį Liežuvį” 

   Kartą gyveno Linksmasis Liežuvis. O tu ar turi liežuvį? Parodyk savo didelį, gražų, platų liežuvį. Linksmasis Liežuvis gyveno namelyje. Namelis buvo labai įdomus. Kas tai per namelis? Jau supratai? Tai burnytė. Štai koks įdomus buvo Linksmojo Liežuvio namelis. Kad Linksmasis Liežuvis nepabėgtų, jo namelis paprastai būdavo uždarytas. Kaip uždarome namelį? Lūpytėmis. Parodyk ir tu savo lūpytes. Matai jas veidrodyje? Tačiau be pirmų durelių, namelis turi dar ir antras. (Čia jūs turite nusišypsoti, kad pasimatytų viršutiniai ir apatiniai dantys.) Kaip vadinasi šitos durelės? Dantukai. Parodyk savo dantukus. Pažiūrėk į juos veidrodyje.
   Vieną kartą Linksmasis Liežuvis panoro pamatyti saulę ir pakvėpuoti grynu oru. Pirmiausia atsidarė pirmosios durelės. Parodyk, kaip jos atsidarė. Taip jos atidarytos ir pasiliko. Neuždaryk pirmų durelių, kol aš nepasakysiu. (Normaliai vaikas turėtų išlaikyti tokią lūpyčių padėtį 5-6 s. be trūkčiojimų, virpesių, simetriškai ištemptais lūpų kampučiais.) O dabar pirmas dureles uždarykime. Vėl atidarykim. Uždarykim. (Pakartokite šį pratimą 3-4 kartus, normaliai vaikas turi atlikti šiuos judesius pilna amplitude, lengvai, sklandžiai, gana greitai, be trūkčiojimų.) Linksmojo Liežuvio namelio durelės atsidarė ir jis išlindo į lauką, bet ne visas, o tik jo galiukas. Pasirodė Liežuvėlis ir vėl dingo – lauke šalta.
   Linksmojo Liežuvio namelyje yra lovytė kurioje jis miega. Pažiūrėk, kaip ramiai jis miega. (Liežuvis atsipalaidavęs guli burnos ertmėje, jis ramus, nevirpa, nebanguoja.) Tegul ir tavo liežuvėlis ramiai pamiega. Nežadink jo, kol aš nepasakysiu. (Tokioje padėtyje nejudrų liežuvį vaikas turėtų išlaikyti 5-6 s.) Uždarykime dabar vidines dureles, o po to išorines.
   Mūsų Liežuvis labai linksmas, jis mėgsta šokinėti, gali pašokti net iki lubų. Liežuvio namelio lubos vadinamos gomuriu. Tegul tavo liežuvėlis pašoka iki lubų ir paglosto gomurį. O dabar tegul truputį “pakaba” prilipęs prie  lubų. (Judesius reikia atlikti tik liežuviu, be pagalbinių apatinės lūpos ir gomurio judesių.) Prisišokinėjo liežuvėlis, pavargo ir nuėjo miegoti. Tegul truputį pailsi.
   Kitą dieną Linksmasis Liežuvis nusprendė patikrinti, ar lauke netapo šilčiau. Kai visos durelės buvo atidarytos, Liežuvis išlindo, pažiūrėjo į kairę, į dešinę, aukštyn, žemyn (vaikas turi žinoti kryptis ir  greitai surasti reikiamą liežuvio padėtį bei stengtis atlikti judesius pilna amplitude), pajuto, kad tapo šalčiau ir grįžo į savo namelį.”

Šią pasaką išmokau dar studijuodama universitete, bet jau daug metų ji viena iš mano mėgstamiausiųjų 🙂

   Tiek šį kartą. Su artėjančiu pavasariu! Daug saulutės, šilumos, spalvų, svajonių, galimybių ir tikėjimo!