SVEIKI, SULAUKĘ VĖLYVO RUDENĖLIO !!!

Dėdė Rudenėlis žilą barzdą glosto, Debesų lašiukais prausia mano skruostą. Rudeniniais lapais kyla,skraido,tupia… Vėjui apsisukus krenta tuoj į upę… Obuolių ir kriaušių kiekvienam pakrato. Jei ruduo išėjo- lauk Naujųjų metų!                                                   (Zenė Sadauskaitė)

Mokslo metams įpusėjus, kviečiu visus aptarti pirmuosius mūsų logopedinio darbo rezulatus. 

„Pabiručių“ ir „Peliukų“ grupės vaikai

yra patys mažiausi mano šnekoriai. Logopedinį darbą orientuoju į kalbos skatinimą per žaidimus. Daug dėmesio skiriame smulkiosios motorikos ir artikuliacinio aparato lavinimui, kalbos padargų parengimui garsams (pradedame nuo balsių) tarti.
Ko jau mokėmės?
– mėgdžiojame garsus ir garsažodžius;
– įgarsiname savo veiksmus žaidžiant „Mano šeima“, „Mano namai“, „Mano žaislai“, „Krepšelis rudens gerybių“
– mokėmės l.l. žaidimo „Mažą pupą sodinau“.
Ko mokysimės ateinantį mėnesį?
– mėgdžiosime naminių gyvūnų ir paukščių kalbą“;
– klasifikuosime daiktus „vienas-daug“;
– mokysimės l.l. žaidimo „Katu-katu-katutes“;
– toliau lavinsime burnytę, teisingai kvėpuosime;
– įgarsinsime savo veiksmus žaidžiant „Mano dienelė“, „Kas tai pasakė?“, „Drabužėlių pilna spinta“, „Šilta – šalta“.
Patarimas tėveliams: vaikas noriau kalbės, jei supras kalbos teikiamą naudą.

Su „Kiškučių“ grupės mažyliais
logopedinį darbą organizuoju taip, kad jie jau patys galėtų atsakyti į klausimus: „kas?“, „ką daro?“, „kur?“,„kam?“, „ką?“. Rūšiuojame žaislus ir daiktus į kategorijas: gyvūnai, drabužiai, augalai, žmonės, maistas, baldai. Skatinu kalbėti taisyklingai, nekartoti skiemenų, neiškreipti žodžio sandaros. Šveplavimas, garsų „l, r, s, š, z, ž, c, č“ netarimas arba keitimas kitais tokiame amžiuje yra normalu, tikrai išmoksime vėliau.
Ko jau mokėmės?
– mankštinome savo burnytes ir balso stiprumą;
– atpažindavome ir skirdavome įvairius aplinkos garsus;
– žaidėme vaidmeninius žaidimus „Mano šeima“, „Esi mus skynęs“, „Esi mus rovęs“;
– kalbėjome apie rudenį, imitavome vėjo ūžesį, lietaus barbenimą, lapų šlamesį „Šaltas šlapias rudenėlis“ ;
– mokėmės l.l. žaidimo „Mažą pupą sodinau“.
Ko mokysimės ateinantį mėnesį?
– toliau mankštinsime savo lūpytes, liežuvį ir žandikaulį;
– žaisime l.l. žaidimą „Tupi žvirblis kamine“, kalbėsime apie paukštelius, imituosime jų „kalbą“;
– mokysimės įvardinti dienos ritmą ir savo dienotvarkę;
– mokysimės atkartoti ritmą ir ritmingą plojimą;
– mokysimės apibūdinti žiemos požymius (sniego, ledo savybes);
– skirsime garsus „a“, „ū“, „o“, „y“, „e“, „ė“ nuo kitų kalbos garsų; tikslinsime jų tarimą.
Patarimas tėveliams: niekuomet neignoruokite vaiko klausimų, kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug.

„Liūtukų“ ir „Drugelių“ grupės vaikai
didžiausi mano patarėjai ir pagalbininkai. Jie geriausiai žino, ko nori mokytis ir ko jau nebenori. Jiems kalbinę medžiagą turiu paruošti itin išradingai ir kūrybingai. Logopedinį darbą organizuoju taip, kad pagrindinis mano uždavinys – kalbėjimo trūkumų šalinimas būtų glaudžiai susijęs su žodyno, gramatinės sandaros taisyklingumo ir rišliosios kalbos plėtojimu.
Ko jau mokėmės?
– artikuliacinio aparato lavinimo pratimų;
– vieno ir dviejų garsų skyrimo didaktinių žaidimų;
– garsų „a“, „o“, „e“, „ė“, „i-y“, „u-ū“ tarimo tikslinimo, skyrimo pratybų;
– mokėmės nustatyti pirmą kirčiuotą žodžio garsą;
– apibūdinome rudens grožį, miško gėrybes, žmonių profesijas;
– skyrėme ir apibūdinome (formą,spalvą) vaisius ir daržoves;
– mokėmės derinti daiktavardį su būdvardžiu (mot.ir vyr.g., vns. ir dgs.).
Ko mokysimės ateinantį mėnesį?
– mokysimės nustatyti pirmą, paskutinį žodžio garsą;
– pasakosime pagal paveikslėlių seriją „Duonelės kelias ant mano stalo“;
– mokysimės „s“, „z“ ir „š“, garsų tarimo, diferencijuosime juos;
– aptarsime ir skirsime naminius paukščius, gyvūnus;
– sudarinėsime priešdėlinius veiksmažodžius, sudarinėsime su jais sakinius;
– linksniuosime daiktavardžius.
Patarimas tėveliams: paprašykite vaiko pamokyti jus ką nors daryti – vaikui tai tikrai bus labai smagu!

“Nykštukų” ir “Boružiukų” grupes
lanko patys vyriausi vaikai, todėl pratybų darbą su jais sekasi dirbti rimčiausiai. Džiaugiuosi, kad jie visi labai stengiasi, noriai mokosi ir atlieka užduotis.
Ko jau mokėmės?
– tobuliname neteisingai tariamų garsų tarimą;
– formuojame garsinės analizės ir sintezės įgūdžius (skaičiuojame žodžių skiemenis);
– kaitome ir linksniuojame daiktavardžius (namų apyvokos daiktai);
– sudarinėjame sakinius su esamojo laiko veiksmažodžiais;
– klasifikuojame daiktus (vaisiai, daržovės, uogos, gyvūnai, paukščiai,)
– pasakojome pagal paveiksliukų seriją „Sodo darbai“;
– mokėmės atsakyti į klausimus vientisiniu išplėstiniu sakiniu su pažyminiais ir papildiniais .
Ko mokysimės ateinantį mėnesį?
– tobulinsime garsų „s“, „š“, „z“ ir „ž“ tarimą, diferencijuosime juos;
– formuosime garsinės analizės ir sintezės įgūdžius (vienskiemenių ir dviskiemenių žodžių);
– klausysimės muzikos grotuvo ir atkursime girdėtą pasakojimą pagal klausimus;
– linksniuosime daiktavardžius kartu su būdvardžiais;
– sudarinėsime priešdėlinius veiksmažodžius, juos vartosime kalboje ;
– mokysimės vaizdingų posakių, gražių palinkėjimų ir šventinių eilėraštukų („Snaigės krenta pamažu, o aplinkui tai gražu“);
– sudarinėsime sakinius su būtojo laiko veiksmažodžiais („Kur išskrido paukščiai?“).
Patarimas tėveliams: kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus – klauskite apie dienos įvykius ar matytą filmą, inicijuokite jo minčių išreiškimą.

Štai tiek šį kartą bendros infomacijos, o norinčius individualiai aptarti savo mažylių sunkumus ir pasiekimus, kviečiu pas save „į svečius“. Lopšelio-darželio logopediniame kabinete dirbu kiekvieną darbo dieną nuo 8.30.

Ir pabaigai, turiu įdomų pasiūlymą, kaip kūrybingai praleisti ilgąjį rudens vakarą. Juk vaikai taip mėgsta piešti, o laikas, praleistas kartu su savo šeima, atminty ilgam liks neįkainojama akimirka.

Logopedė Lina Niparavičienė