Šeduvos lopšelio-darželio Comenius projekto užbaigimas Rumunijoje

Du metus Šeduvos lopšelis-darželis dūzgė kaip bičių avilys, nes vykdė Švietimo mainų paramos fondo finansuojamą Comenius projektą „Europa vaikų akimis“ kartu su partneriais iš Rumunijos, Lenkijos, Bulgarijos, Turkijos, Prancūzijos bei Graikijos. O dūzgė todėl, kad iš pradžių buvo nerimo, baimių ir abejonių, ar pavyks įgyvendinti numatytas veiklas. Labiausiai gąsdino kalbinis barjeras, juk  ne paslaptis, kad nebuvo nei vienos pedagogės tobulai kalbančios prancūzų kalba. Tačiau darnaus, atkaklaus viso kolektyvo darbo dėka – rūpesčių kaip nebūta. Prancūzų kalbos kursai projekto vykdytojams suteikė tik dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, paskatino tobulėti. Projekto metu pasidalinta geroji patirtis paskatino pedagogus keisti ir savo požiūrį į ugdomąją veiklą. Dalis pedagogių ėmė taikyti inovacinius ugdymo metodus ir vaikų ugdymo būdus savo kasdieniniame darbe. Svarbiausia, kad mūsų ugdytiniai turėjo galimybę susipažinti su partnerinių Europos šalių kultūra, istorija bei geografija įdomiai ir paprastai – tokių pačių vaikų, kaip ir jie akimis, mintimis bei pasakojimais. Per tą laiką įvykdytą tiek įvairių veiklų, kad buvo net sudėtinga atrinkti įsimintiniausius ir svarbiausius dalykus galutiniam projekto rezultatui – knygai. Ši knyga buvo pristatyta paskutiniame projekto partnerių susitikime, įvykusiame birželio pabaigoje Rumunijoje, kuriame dalyvavo Šeduvos lopšelio-darželio keturių pedagogių komanda: direktorė Daiva Staškūnienė, direktorės pavaduotoja Aldona Jurelevičienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogės Rita Daukšienė ir Roma Skestenienė.

  Rumunija – ypatingai gražaus gamtovaizdžio šalis, sužavėjusi mus Karpatų kalnais, žaliais slėniais, spalvingais saulėgrąžų, kukurūzų laukais, vynuogynais, rožynais, parkų, sodų gausa  ir, žinoma,  paslaptingais viduramžių miestais bei vienuolynais. Pirmiausia mes nuvykome į šalies širdį – Bukareštą aplankyti Triumfo arkos, kurią rumunai, įkvėpti Paryžiaus Eliziejaus laukuose iškilusios Triumfo arkos, pastatė 1935-aisiais gražiame Kiselefo prospekte. Dėl šios arkos Bukareštas buvo pramintas Mažuoju Rytų Paryžiumi. Taip pat aplankėme  prabangius Rumunijos Parlamento rūmus, Čaušesku valdymo laikais vadintus „Liaudies namais“. Šiuo metu jame įsikūrę Rumunijos Parlamentas ir pagrindiniai Europos Sąjungos institucijų bei organizacijų štabai. Šis pastatas mus pribloškė didybe bei prabanga. Sužinojome, kad jis yra vienas didžiausių pastatų Europoje ir pagrindinė turistų lankoma vieta mieste. Toliau keliavome į Bran miestą. Tai nedidelis nuostabiuose Karpatų kalnuose įsikūręs miestelis. Nors gyvenome ir ne Transilvanijos viloje, bet jutome legendomis apipintų kalnų pilių didybę. Ten aplankėme Bran pilį, apie kurią vietiniai gyventojai pasakoja šiurpių pasakojimų. Ją dar vadina Drakulos pilimi.  Kitą dieną lankėmės Brašovo mieste, kur šalia senais pirklių namais apsuptos aikštės, stovi juodoji bažnyčia. Joje yra didžiausi pietryčių Europoje vargonai. Pats miestas sužavėjo nuostabia architektūra, įsivaizdavome, koks jis nuostabus žiemą, kai slidinėti atvyksta turistai.
Susipažinus su Rumunijos istorinėmis bei kitomis žymiomis vietomis, mūsų autobusas pasuko mūsų partnerių miestelio Baia de Fier pusėn. Kelionė aukštomis tarpukalnėmis, giliais tarpekliais paliko neišdildomus įspūdžius. Pravažiuojant apžvelgėme kitus miestus, miestelius bei kaimus, matėme tvarkingus namus, prižiūrėtus kiemus. Susidarėme įspūdį, kad rumunai darbštūs žmonės.
Baia de Fier Gradinita Nr.1 mokykloje pedagogai, ugdytiniai ir jų tėvai  mus pasitiko su duona ir druska, šiltomis šypsenomis, nuoširdžiai spindinčiomis akimis. Čia pamatėme, kad vaikai ugdomi tautine dvasia, nes visi, dideli ir maži, buvo pasipuošę tautiniais kostiumais, buvo atliekamos tik rumunų liaudies dainos bei šokiai,  o  vaikų ir pedagogių  surengtas pasveikinimo koncertas vyko įstaigos etnografiniame muziejuje. Aplankėme klases, grupes bei kitas šios mokyklos ugdymo patalpas, įstaigos teritoriją. Pedagogės noriai papasakojo apie įstaigos vaikų ugdymą. Tiesa, mes pastebėjome, kad čia vaikai neturi daug žaislų, ugdymo priemonių, skurdžios žaidimo aikštelės kieme. Tačiau šios mokyklos bendruomenės nariai buvo labai nuoširdūs, svetingi ir vaišingi. Čia, mokykloje, projekto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su nacionaliniais rumunų patiekalais. Košė (mamalyga) iš kukurūzų miltų – šalies virtuvės vizitinė kortelė. Ji patiekiama su tirpintu sūriu (brinza) ir neplakta kiaušiniene. Dar buvome vaišinami namine, gėlės žiedo formos, duona; mėsa įdarytais kopūstų lapų suktinukais; ant anglių keptomis mėsos išpjovomis su daržovėmis bei riestainio formos varškėčiais (papanashi) su grietine ir uogiene. Juk ne veltui sakoma, kad pažintum šalį, turi paragauti jos maisto.
Baia de Fier gyvenvietė įsikurusi Karpatų kalnų papėdėje Goržo (Gorj) provincijoje, netoli Serbijos sienos. Čia aplankėme olą, kuri atsirado prieš daugybę metų kalnų vandenėliui graužant akmenis. Šioje oloje susiformavę nepaprastai gražūs stalaktitai. Joje priešų antpuolių metu slėpdavosi moterys su vaikais. Kitą dieną lankėmės Târgu Jiu mieste, pasivaikščiojome didžio Rumunijos menininko Constantin Brancusi vardu pavadintame parke (jis dar vadinamas įsimylėjeliu parku). Târgu Jiu mieste lankėmės prefektūroje, kur mus priėme pats prefektas, kilęs iš mūsų partnerių gyvenvietės.

Susitikimo metu buvo aptarti projekto rezultatai, visi pasidžiaugė sėkminga dvejus metus trukusia veikla. Įstaigos darbo grupė turėjo progą  susipažinti su Rumunijos švietimo sistema, palyginti, ką turime bendro, panagrinėti skirtumus, aptarti problemas. Šalies švietimo sistemą mums pristatė generalinis mokyklų inspektorius – Prof. Ion  Isfan, mokyklų inspektorius – Marian Staicu  ir Targu Jiu  miesto prefect  Claudiu Teodorescu. Tik gaila, kad dėl prasidėjusių vasaros atostogų negalėjome lankytis kitose švietimo įstaigose ir palyginti jas tarpusavyje. Būtų buvę įdomu ir naudinga.
  Vizito metu buvo nepaprastai miela bendrauti su visų šalių partneriais, nes per du projekto metus pedagogai tapo draugais, gerai pažįstančiais vieni kitus. Projektas baigėsi, o nuoširdi draugystė išliks dar ilgam. Pedagogės jau dabar kuria bendravimo ir bendradarbiavimo planus: kokias aktualias ugdymo problemas gvildens, kaip pateiks savo profesinius pasiekimus internetinėje erdvėje, dalyvaudamos eTwinning projektuose.

Vizito nuotraukos :

Vizitas Rumunijoje

                                                                                                       Šeduvos lopšelio-darželio informacija

Projekto veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir finansuoja Europos Komisija. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.