Užgavėnės – žiemos pasitraukimo bei žemės žadinimo šventė. Susibūrėme paminėti visi drauge su įspūdingomis kaukėmis: išsišiepusiomis, iškreiptomis pykčio, bjauriomis, barzdotomis, gauruotomis ir su didelėmis kumpomis nosimis. Čigonė būrė ateitį, ožys spardėsi, gydytoja sunegalavusiems suteikė pagalbą. Lašininis su Kanapiniu stojo į kovą. Po ilgos kovos padedant visiems nugalėjo Kanapinis. Lašinis uždegė laužą, sudeginome Morę. Karšta liepsna žadindami žemę vijome žiemą iš kiemo. Mešką prikėlėme iš miego, gandro laukiam parskrendančio. Triukšmingai atsisveikinome, išlydėjome žiemą mušdami puodų dangčiais, keptuvėmis, žvangindami puodus, samčius, dainuodami talaluškas, pakvietėme pavasarį. Iki soties buvo triukšmingų linksmybių, pokštavimų, žaidimų, burtų, spėliojimų, blynų prašymo, kaulijimo. Šventės metu netrūko Užgavėnių dainų, šokių, žaidimų, ratelių.
