Vydūnas
TĖVYNĖ IR ŽMOGUS
Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.
Tačiau tai nelengva suprasti. Tėvynė žmogui tiek daug reiškia tikriausiai todėl, kad jis čia viską patyrė pirmąsyk: pasiaukojamą motinos meilę, rūpestingą tėvo gerumą. Čia pirmąsyk išgirdo žmogaus balsą. Čia motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąsyk leido jam patirti žmogų.
Taigi tėvynėje žmogų pirmąsyk apsiautė saulės spinduliai, apgobė nakties tamsa, čia jam pražydo pirmasis pavasaris, nuvyto pirmasis ruduo ir nukūpėjo vešli vasara, su baltais sapnais išaušo žiema.
Visos gėlės, visi medžiai, laukai ir miškai, visa žemės, vandens ir oro gyvybė pirmąsyk žmogui pasirodė tėvynėje. Ir visa tai jam savitai pasireiškė. Čia, tėvynėje, palinko laikas ties erdve, kurioje jis užgimė, ir nuvedė jį į pirmąsias dienas, mėnesius, per metų laikus, nuolatinę jų kaitą ir permainas pro kitų žmonių gyvenimus, leisdamas pražysti jo paties gyvenimui.
Šeduvos lopšelio-darželio direktorė Daiva Staškūnienė pakvietė darbuotojus į gimtosios kalbos dailyraščio konkursą. Konkurso tikslas – paminėti valstybinę šventę Kovo 11-ąją ir ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius. Vertintojai – priešmokyklinukai. Darbuotojai mielai prisijungė, rašė vienodą Vydūno tekstą “Tėvynė ir žmogus”. Tiesa, rankos atpratę rašyti. O priešmokyklinukai labai atsakingai rinko, kuris jiems raštas gražiausias. Visi darbai bent po 1 balą gavo. Daugiausiai ugdytinių balsų surinko Karolinos Kuizinienės dailyraštis. Sveikiname ikimokyklinio ugdymo mokytoją! Dėkojame priešmokyklinukams, vaikų balsas mums yra labai svarbus.
